Jeigu automobiliai turėtų tik vieną pavarą, tai įsibėgėjimas būtų labai lėtas, degalų sąnaudos didelės, o variklių tarnavimo laikas trumpas. Šiandien visuose automobiliuose yra bent penkios pavaros, o automatinėse pavarų dėžėse jų gali būti ir dvigubai daugiau. Tačiau, pavarų perjungimui yra reikalinga sankaba, o ar žinote, kaip ji veikia?
Visų mechaninių dėžių sankabos veikimo principas tas pats
Visuose automobiliuose su mechanine pavarų dėže yra naudojamos mechaninės sankabos, kurias valdyti turi pats vairuotojas. Norėdami perjungti pavarą, pirmiausiai išminate sankabos pedalą, perjungiate pavarą ir tik tada pedalą palengva atleidžiate. O kodėl negalima pavaros perjungti nenaudojant sankabos?
Viską supaprastinant, sankabos viduje yra du frikciniai diskai. Kol sankaba neaktyvuota (neišminta), tol jie yra prisispaudę vienas prie kito, taip sujungiant variklį su pavarų dėže ir transmisija. Išmynus sankabos pedalą, šie du diskeliai atsiskiria vienas nuo kito, taip atskirdami variklį nuo pavarų dėžės. Tuo metu galima perjungti pavarą ir, atleidus sankabos pedalą, vėl prijungti transmisiją prie variklio.
Automatinės pavarų dėžės taip pat turi sankabą
Kaip ir mechaninės, automatinės pavarų dėžės taip pat turi sankabą, tačiau jos vairuotojui valdyti nereikia. Įprastai automatinėse pavarų dėžėse naudojamos sankabos yra skirstomos į šlapias ir sausas, mat skystyje ir sausoje terpėje veikiantys diskeliai turi tam tikrų privalumų.
Ar dažni yra sankabos gedimai?
Tiek automatinių, tiek mechaninių pavarų dėžių sankabų gedimai pasitaiko ganėtinai dažnai. Jeigu kalbėtume apie mechaninį variantą, tai moderniuose automobiliuose beveik visada naudojama „plaukiojanti“ sankaba, kuri suteikia daugiau komforto ir veikia švelniau nei įprasta. Tačiau, kaip jau turbūt numanote, jos gedimai yra dažnesni.
Štai pagrindiniai sankabos gedimai ir jų simptomai, su kuriais ilgainiui susiduria daugelis vairuotojų:
- Susidėvėjęs dviejų masių smagratis – barška varikliui veikiant laisva eiga, ypatingai užgesinant variklį.
- Susidėvėjęs sankabos diskelis – spaudžiant akceleratorių aukšta pavara variklio sūkiai kyla, bet automobilio greitis nekinta.
- Kiauras pagrindinis arba darbinis cilindras – hidraulinio skysčio nuotėkis arba netinkamai funkcionuojantis sankabos pedalas.
- Sugedęs išminamasis guolis – užvedus variklį ir išmynus sankabą girdimas pašalinis garsas.
Žinodami kaip veikia sankaba ir kaip atpažinti vienus populiariausių jos gedimų turėkite omeny, kad rimtai sugadinta sankaba neleis naudoti automobilio. Įtardami jos gedimus nedelsiant kreipkitės į artimiausią autoservisą.