EGR (Engine Gas Recirculation) vožtuvai buvo plačiai pradėti naudoti dar devintajame dešimtmetyje ir beveik visi modernūs automobiliai šiandien juos turi. Anksčiau jie buvo montuojami tik į dyzelinius variklius, bet dabar ir benzininiams modeliams nėra taikoma išimtis.
Kaip jau turbūt žinote, EGR sistema buvo sukurta taršos mažinimui. Per daugelį metų ji tikrai pasiteisino ir nors kai kurie sistemos elementai patobulėjo, jos veikimo principas išliko nepakitęs.
Kaip veikia EGR vožtuvas?
Norint suprasti EGR sistemos veikimo principą stipriai plėstis nereikia. Ji tiesiog surenka dalį išmetamųjų dujų ir nukreipia jas į įsiurbimo kolektorių. Kaip žinia, išmetimo dujos yra aukštos temperatūros, todėl jos, patekdamos į vėsų įsiurbimo kolektorių, šiek tiek padidina įsiurbiamo oro temperatūrą. To pasekoje, į cilindrus patenka mažiau deguonies ir degimo temperatūra yra mažesnė.
Tokia sistema sumažina išmetamųjų dujų azoto oksido (NOx) kiekį net iki 70 proc. Kuo didesnė temperatūra cilindruose, tuo daugiau azoto oksido yra pagaminama.
EGR vožtuvas, priklausomai nuo jo tipo, gali būti reguliuojamas elektra arba vakuumu. Įprastai vožtuvas yra uždarytas, tačiau jis palaipsniui atsidaro kylant variklio temperatūrai.
Kokie yra sugedusio EGR vožtuvo simptomai?
Kadangi EGR vožtuvas jungia tiek išmetimo, tiek įsiurbimo sistemas, jos gedimai gali stipriai pasijusti. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių simptomų susidūrus su EGR vožtuvo gedimais:
- įsižiebusi „Check engine“ lemputė
- apribota variklio galia
- padidėjusios degalų sąnaudos
- netolygus variklio veikimas
- jaučiamas degalų kvapas
Savaime suprantama, visi šie simptomai gali nutikti ir dėl kitų detalių gedimų, todėl būtina atlikti kompiuterinę diagnostiką ir patikėti remonto darbus specialistams. Kartais EGR sistema tiesiog atjungiama, tačiau tai tikrai ne visada yra optimaliausias sprendimas.