Visi vairuotojai žino, kad jų automobiliuose naudojamas specialus aušinimo skystis, dar žinomas kaip antifrizas. Visos aušinimo sistemos bei skysčio būklė yra labai reikšmingi variklio ilgaamžiškumui, todėl svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skystį ir, reikalui esant, jį papildyti.
Tačiau tokiais atvejais dažnai kyla klausimas, ar galima maišyti žalią aušinimo skystį su raudonu ir pan? Kuo šie antifrizai skiriasi ir kokia kyla rizika juos maišant?
Kuo antifrizas yra ypatingas
Antifrizas turi įvairių ypatingų savybių, todėl aušinimo sistemos ir nerekomenduojama pildyti paprastu vandeniu. Vieni vairuotojai maišo vandenį su koncentratu, o kiti visą sistemą užpildo jau paruoštu mišiniu (antifrizu). Štai kokias savybes atlieka antifrizas:
Kitokia užšalimo ir virimo temperatūra
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl aušinimo sistemoje nerekomenduojama naudoti gryno vandens, yra aukšta užšalimo temperatūra. Vanduo pradeda šalti temperatūrai nukritus žemiau nulio, o antifrizas nesušąla net ir -30°C temperatūroje. Kaip žinia, į ledą virstantis skystis plečiasi ir gali sugadinti aušinimo sistemos komponentus.
Aušinimo skysčio virimo temperatūra yra aukštesnė (+106°C) nei vandens (+100°C), todėl, karštą vasaros dieną netikėtai pakilus aušinimo skysčio temperatūrai, jis nepradės taip greitai virti ir sumažėja per aukšto slėgio rizika.
Apsaugo nuo korozijos
Ar kada teko matyti seno automobilio aušinimo skysčio bakelį? Dažnai juose matomas rudas skystis – tai įprastai nutinka dėl pasenusio antifrizo arba vandens sistemoje, kadangi skatinama korozija ir sistema užteršiama rūdimis.
Antifrizas turi specialių antikorozinių savybių, todėl užtikrinamas ilgaamžis plieninių bei aliuminių detalių veikimas.
Tepa
Galiausiai, antifrizas yra šiek tiek riebus, todėl jis užtikrina tepimą metalinėms detalėms, kontaktuojančioms su aušinimo skysčiu, kaip vandens pompa.
Aušinimo sistemą vandeniu pildyti reikėtų tik ekstra atvejais, kai nebėra kitos išeities. Tačiau ir tokiu atveju, vos tik atsiradus galimybei, reikėtų ištuštinti sistemą ir užpildyti ją antifrizu.
Antifrizas gali būti kelių rūšių
Apsilankę autodalių parduotuvėje pastebėsite ne tik didelę gamintojų, bet ir rūšių įvairovę kai ieškosite aušinimo skysčio. Lengviausiai antifrizo rūšį nustatyti pagal spalvą, bet reikia nepamiršti, kad ir skirtingų rūšių antifrizas retkarčiais būna panašios spalvos. Bet kokiu atveju, antifrizas įprastai gali būti trijų rūšių:
IAT “Inorganic Additive” technologija
Pati seniausia aušinimo skysčio rūšis, kuri vis dar siūloma parduotuvėse. Šios rūšies antifrizo pagrindą sudaro etilenglikolis, kuris pasižymi itin aukšta virimo temperatūra ir apsaugo ketaus variklio blokus nuo korozijos. IAT antifrizas plačiai naudojamas iki 2000-ųjų metų pagamintuose automobiliuose.
OAT “Organic Acid Inhibitor” technologija
Pati populiariausia rūšis, kuri naudojama daugelyje automobilių, pagamintų nuo 2000-ųjų metų. Sudėtyje yra organinių medžiagų, apsaugančių aliuminį nuo korozijos, kadangi tuo laikotarpiu daugelis variklių blokų pradėti gaminti iš aliuminio.
HOAT “Hybrid Organic Acid” technologija
Moderniuose automobiliuose plačiai naudojama antifrizo rūšis. Trumpai tariant, HOAT antifrizas yra IAT ir OAT hibridas. Skysčio gamyboje naudojami silikatai, todėl užtikrinama gera apsauga nuo aliuminio korozijos ir skystis tarnauja daugiau nei penkerius metus.
Ar galima maišyti antifrizą?
Taigi, ar galima maišyti antifrizą? Trumpai tariant, galima maišyti skirtingų spalvų antifrizą tol, kol jų technologijos išlieka vienodos. T.y., geltonas gali būti tiek IAT, tiek OAT, tiek HOAT antifrizas, bet maišyti jų negalima. Todėl nepasikliaukite vien spalvomis ir atsižvelkite į rūšį.
Geriausias sprendimas būtų pirkti aušinimo skystį laikantis gamintojo rekomendacijų, kurias rasite automobilio vartotojo vadove. Visada rinkitės tinkamą antifrizą, reguliariai tikrinkite jo lygį ir vairuokite saugiai!